Statybų rangos ypatumai

Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja ne tik specialaus instituto – LR Civilinio kodekso (toliau – CK) XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, bet ir bendrosios rangos nuostatos, išdėstytos nurodyto CK skyriaus pirmajame skirsnyje, Statybos įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos. Paminėtina, kad nustačius egzistuojant statybų rangos teisinius santykius, rangovui tenka statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Dar daugiau, statybų rangos sutarties atveju, rangovui taikoma griežtoji atsakomybė, t.y. atsakomybė be kaltės. (more…)

Leidimai įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą ar nedidelės galios ginklą, įsigytą iki 2011-03-01

Pastaruoju metu kyla ginčų  dėl policijos įstaigų licencijavimo skyriai atsisako išduoti leidimus laikyti (nešiotis) dujinius  pistoletus (revolverius), įsigytus iki 2011-03-01. Iki tol, dujiniai ginklai buvo priskiriami prie D kategorijos ginklų, kuriems jokio atskiro leidimo nereikėjo, buvo taikomas tik amžiaus cenzas. (more…)

Asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams ne visada gali būti vertinamas kaip nusikalstamas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu nuteisė antstolį pagal BK 228 straipsnio 2 d. už tai, kad antstolis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė nukentėjusioji ir valstybė. (more…)

Jungtinės veiklos sutarties esmė

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. (more…)

Paveldėjimas faktiškai pradėjus turtą valdyti

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyti du būdai priimti palikimą: įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Vienas iš dažniausių būdų – faktiškas pradėjimas valdyti paveldimą turtą. (more…)

Dėl individualios įmonės savininko sutuoktinio atsakomybės pagal individualios įmonės prievoles

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė nusistovėjusią praktiką, jog iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės savaime pripažintinos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, t.y. abu sutuoktiniai atsakingi už įmonės skolas. (more…)

Atstovaudami Klientės interesus kreipėmės į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

 

Advokatų kontora Greičius, Markevičius ir partneriai, atstovaudama Klientės interesus kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Valdyba) dėl informacijos gavimo. (more…)

Daiktų saugojimas drabužinėse

Kiekvienam teko palikinėti viršutinius drabužius drabužinėse, įrengtose prekybos centruose, teatruose, pramogų arenose ir kitose įstaigose. Kai kur už daiktų saugojimą reikia mokėti pinigus, kai kur ne. Tačiau visose drabužinėse klientą pasitinka grėsmingas užrašas „Už prarastus daiktus neatsakome“. (more…)