Neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimas

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927. Įstatymas įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903. Nutarimu Nr. 903 nuspręsta, kad asmenims priklausančios grąžintinos darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies, taip pat susidariusį (more…)

Sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį

Analizuojant teismų praktiką dėl sukčiavimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnyje, galima pastebėti, kad šis nusikaltimas padaromas įvairiomis formomis: telefoniniu sukčiavimu, pinigų išviliojimu, apsimetant asmeniu, galinčiu padėti nukentėjusiajam išspręsti jo problemą (nutraukti baudžiamąją bylą, gauti vizą į užsienį, surasti darbą ir pan.), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) neteisėtu susigrąžinimu ar išvengimu, mokesčių nesumokėjimu, (more…)

In memoriam Marijonui Greičiui

„Mano tikslas – tik aukštos kvalifikacijos teisinės pagalbos teikimas klientams, greitas ginčų sprendimas tiek iki teismo, tiek teisme, optimaliomis sąnaudomis. Prognozuodamas galimą bylos baigtį, klientui visada pasiūlysiu taikaus ginčo sprendimo kelią, nes ginčo šalių sudaryta taikos sutartis yra geresnė už patį geriausią teismo sprendimą“.  M. Greičius 2013 m.
(more…)

Bausmės vykdymo atidėjimas

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima takyti tik esant įstatymo nurodytoms bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečios bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, (more…)

Teismo paskirtos baudos pakeitimas kita bausme

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje 6  bei 7 dalyse numatyta, kad  jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. (more…)

Nepilnamečio vaiko išlaikymas, vaikui gyvenant užsienyje

Įstatymas numato pareigą abiems tėvams išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nepriklausomai nuo to su kurių iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tačiau, pasitaiko atvejų, kai tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, išvyksta su vaiku gyventi į užsienį, kur pragyvenimo ir vaiko poreikių kaštai yra didesni negu Lietuvoje. Kadangi abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus vienodai, kyla klausimas, (more…)

Automobilio statymas kiemuose „ant žalios vejos“. Baudų skyrimas.

Dažnam teko susidurti su automobilių parkavimo problemomis daugiabučių namų kiemuose. Sovietiniu laikotarpiu projektuojant daugiabučių namų kiemus nebuvo numatyta, kad bus tiek daug automobilių. Sprendžiant šią problemą, gyventojai parkavimui pritaikė kažkada buvusias žalias vejas, paversdami jas parkavimo vietomis. Todėl daugumoje atvejų, kad parkavimo vieta kažkada buvo veja, gali pasakyti tik daugiabučio namo senbuvis.

Gavus baudą už stovėjimą neleistinoje vietoje – ant žalios vejos, įsitikinkite ar esate nubaustas (more…)

Žalos atlyginimas patyrus traumą dėl nevalytų šaligatvių

Žiemos metu susiduriame su nevalytais, apledėjusiais keliais ir šaligatviais, neretai tenka paslysti, nukristi ar net patirti rimtą traumą. Kyla pagrįstas klausimas, kas yra atsakingas, už tai, kad ant nevalyto, apledėjusio ir (ar) slidaus šaligatvio nukrito ir susižalojo žmogus, tapo laikinai nedarbingas ar net neįgalus. Daugelis iš mūsų nesusimąsto, kad iš pastatų, inžinerinių statinių savininkų galėtų reikalauti atlyginti patirtus nuostolius dėl susižalojimo ir prašyti atlyginti neturtinę žalą – išgyventus fizinius skausmus, išgąstį ar kitus dvasinius išgyvenimus. (more…)