Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatų pakeitimas
Nuo 2015-01-01 Lietuvoje įvedus eurą, įmonėms įsigalioja pareiga iki euro įvedimo Lietuvoje dienos įsteigtoms akcinėms bendrovėms (AB) ir uždarosioms akcinėms bendrovėms (UAB) iki 2016 m. gruodžio 31 d. pakeisti įstatus nurodant akcijų nominalią vertę ir įstatinio kapitalo dydį eurais.
Teisingumo ministerijos iniciatyva nuo 2015 metų sausio 1 d. daugiau nei penkis kartus sumažintas uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – UAB) mokamas (more…)
Akcininko atsakomybė, įmonei iškėlus bankroto bylą, skolos susigrąžinimo galimybės
Ne vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui – kreditoriui teko susidurti su situacija, kuomet skolininkas, negrąžinęs skolos, bankrutuoja, o skolą atgauti nesant pakankamai bankrutuojančios įmonės turto tampa praktiškai neįmanoma. Vis dėl to, net ir juridiniam asmeniui bankrutavus ir neturint pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, egzistuoja skolos susigrąžinimo galimybė.
Jeigu juridinio asmens organai veikia nesąžiningai, (more…)
Paskolos sutarčių, vekselių, akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo ir išdavimo tvarkos pakeitimai 2015 metais
Nuo 2015 m. sausio 1 d. keičiasi įmonių akcijų pirkimo – pardavimo, paskolos sutarčių sudarymo bei vekselių išdavimo tvarka.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo pakeitimai, kuriais numatyta šių sandorių sudarymui privaloma notarinė forma:
Neteisėtas informacijos rinkimas, viešinimas apie asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. (more…)
Dėl teisminių ginčų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų neišmokėtos dalies bylose
Nuo 2010 sausio 1 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau- Laikinasis įstatymas). Lietuvos Respublikos Seimas Laikinąjį įstatymą priėmė atsižvelgdamas į būtinybę stabilizuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą ir subalansuoti pinigų srautus bei siekdamas kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes (more…)
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo sąvokos
Gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje veikiantis (įsteigtas) asmuo, kuris:
1) pagamino gaminį arba apie tai viešai pareiškė pažymėdamas gaminį savo pavadinimu, prekių ženklu ar kitu skiriamuoju žymeniu;
2) veikia kaip gamintojo atstovas, kai gamintojas nėra įsisteigęs Europos ekonominės erdvės valstybėje, arba gaminį importuoja, kai Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusio gamintojo atstovo nėra;
3) kaip gaminio tiekimo dalyvis gali daryti poveikį rinkai tiekiamo gaminio kokybei ir saugai.
Baudžiamojo kodekso 259 ir 260 straipsnių atribojimo kriterijai
BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šios nusikalstamos veikos yra atribojamos pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą bei subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą. (more…)
Nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo
Kaip žinia, sutuoktiniai turtą valdo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pagal LR Civilinį kodeksą (toliau – CK) preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais.
Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje – atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. (more…)
