Žalos atlyginimas patyrus traumą dėl nevalytų šaligatvių
Žiemos metu susiduriame su nevalytais, apledėjusiais keliais ir šaligatviais, neretai tenka paslysti, nukristi ar net patirti rimtą traumą. Kyla pagrįstas klausimas, kas yra atsakingas, už tai, kad ant nevalyto, apledėjusio ir (ar) slidaus šaligatvio nukrito ir susižalojo žmogus, tapo laikinai nedarbingas ar net neįgalus. Daugelis iš mūsų nesusimąsto, kad iš pastatų, inžinerinių statinių savininkų galėtų reikalauti atlyginti patirtus nuostolius dėl susižalojimo ir prašyti atlyginti neturtinę žalą – išgyventus fizinius skausmus, išgąstį ar kitus dvasinius išgyvenimus.
Kaip žinia, daugumoje Vakarų šalių pastato, inžinerinio statinio savininkas už patirtus susižalojimus ir nelaimingus atsitikimus jo valdomoje teritorijoje atlygina be kaltės, o Lietuvoje dažniausiai tokios atsakomybės už saugų pastato ar inžinerinio statinio eksploatavimą kratomasi, teigiama, kad susižalojęs asmuo pats buvo nepakankamai atsargus ar rūpestingas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik, už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės.
Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei.
Taigi, parkritus ir susižalojus dėl nevalyto šaligatvio, šaligatvio savininkas (valdytojas) atsakys tik tuomet, jeigu bus įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Vis dėl to, kasacinis teismas padarė palankią susižalojusiems asmenims išvadą, kad savivaldybė yra miestų gatvių savininkė ir turi pareigą rūpintis tinkamu kelių ir šaligatvių eksploatavimu, dėl to, yra atsakinga, jeigu ant nenuvalyto, netinkamai prižiūrėto šaligatvio susižalojo žmogus.
Šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios kelio dalies arba atskirta nuo jos. Šaligatvio apledėjimas atsiranda dėl gamtinių atmosferos sąlygų. Tai nėra konstrukcinis kelio trūkumas, atsiradęs dėl netinkamo šaligatvio išklojimo ar kilęs netinkamai taisant šią kelio (gatvės) dalį. Savivaldybė, kaip miesto gatvių savininkė, turi pareigą prižiūrėti gatves. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų funkcijų, įstatymu priskirtų savivaldybėms. Ši funkcija įgyvendinama per seniūnijas, kurios organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą. Nurodytos pareigos neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas taip pat yra ir bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytum kitam asmeniui žalos, pažeidimas (CK 6.263 straipsnis).
Nors Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika yra palanki dėl žalos atlyginimo ant nevalyto šaligatvio paslydusiam ir susižalojusiam asmeniui, nereiktų pamiršti apdairaus bei rūpestingo asmens principo taikomo civiliniuose teisiniuose santykiuose. Esant nepalankioms oro sąlygoms patartina stengtis vaikščioti atsargiai bei vengti nevalytų takų.
