Ar reikalingos teisinės žinios ir konsultacijos dėl teisės aktų taikymo ūkinėje veikloje?

Pradedant verslą,  dažniausiai rūpinamasi juridinio asmens steigimo dokumentais, verslo plano rengimu paskolai gauti, galimų sąnaudų apskaičiavimu, domimasi mokesčių mokėjimo tvarka ir dydžiais, bei buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais.

Tačiau dažnai pamirštama, kad pradedant vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, priklausomai nuo jos pobūdžio, vietos, kurioje planuojama ją vykdyti, gali prireikti įvairių (daugiau…)

Nekilnojamojo turto (Statinio) dalies atidalijimas, kai statinys yra savavališkai rekonstruotas

Vadovaujantis CK 4.77 straipsnio nuostatomis, bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą, tačiau daikto pakeitimai turi būti atliekami laikantis Statybos įstatyme nustatytos tvarkos.

Kadangi nekilnojamojo daikto ar jo vertės padidinimas statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų prasme gali būti (ir dažniausiai yra) kvalifikuojami kaip statybos procesas, teismai (daugiau…)

Senaties terminas reikalavimams pagal paprastuosius vekselius

Esant  ginčui, koks senaties terminas – vienerių metų (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 72 straipsnio 2 dalis) ar trejų metų (ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalis) – taikytinas reiškiant reikalavimus paprastojo vekselio davėjui. Pagal ĮPVĮ 72 straipsnio 2 dalį,  vekselio turėtojas pareikšti reikalavimus paprastojo vekselio davėjui turi teisę per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos.

Kasacinis teismas aiškindamas (daugiau…)

Žemės sklypo atidalijimas, kai bendrasavininkai nesutaria dėl atidalijimo būdo

Ką daryti jeigu žemės sklypas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nesutariama dėl atidalijimo būdo?

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, jo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti (daugiau…)

Mediacija – taikus ginčo sprendimo būdas

Šiandien, kaip ir visais laikais, žmonės pykstasi ir taikosi. Susitaikymo būdų yra daug ir įvairių – patys susitaiko, policija padeda, advokatai tarpininkauja, teismas įpareigoja ir kt. Susitaikymo būdą pasirenka konfliktuojančios šalys priklausomai nuo situacijos, socialinės padėties visuomenėje, finansinės padėties, išsilavinimo ir pan. Vienas iš efektyviausių susitaikymo būdų yra mediacija.
Mediacija – taikus ginčų sprendimo būdas. (daugiau…)

Laidavimas ne visais atvejais pasibaigia laiduotojui mirus

Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos (daugiau…)

Garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus

Darbo kodekse numatyta plačios garantijos nėščioms moterims. DK 132 straipsnyje imperatyviai numatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat trumpalaikę darbo sutartį pasibaigus jos terminui. Taip pat su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo (daugiau…)

Nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimas arba realizavimas ir neteisėtas praturtėjimas

Lietuvai įgyvendinant bei laikantis tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš 1990 m. lapkričio 8 d. Europos konvencijos dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, buvo kriminalizuota nauja nusikalstama (daugiau…)