Garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus

Darbo kodekse numatyta plačios garantijos nėščioms moterims. DK 132 straipsnyje imperatyviai numatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat trumpalaikę darbo sutartį pasibaigus jos terminui. Taip pat su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo (daugiau…)

Nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimas arba realizavimas ir neteisėtas praturtėjimas

Lietuvai įgyvendinant bei laikantis tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš 1990 m. lapkričio 8 d. Europos konvencijos dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, buvo kriminalizuota nauja nusikalstama (daugiau…)

Neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimas

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927. Įstatymas įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903. Nutarimu Nr. 903 nuspręsta, kad asmenims priklausančios grąžintinos darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies, taip pat susidariusį (daugiau…)

Sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį

Analizuojant teismų praktiką dėl sukčiavimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnyje, galima pastebėti, kad šis nusikaltimas padaromas įvairiomis formomis: telefoniniu sukčiavimu, pinigų išviliojimu, apsimetant asmeniu, galinčiu padėti nukentėjusiajam išspręsti jo problemą (nutraukti baudžiamąją bylą, gauti vizą į užsienį, surasti darbą ir pan.), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) neteisėtu susigrąžinimu ar išvengimu, mokesčių nesumokėjimu, (daugiau…)

Bausmės vykdymo atidėjimas

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima takyti tik esant įstatymo nurodytoms bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečios bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, (daugiau…)

Teismo paskirtos baudos pakeitimas kita bausme

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje 6  bei 7 dalyse numatyta, kad  jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. (daugiau…)

Nepilnamečio vaiko išlaikymas, vaikui gyvenant užsienyje

Įstatymas numato pareigą abiems tėvams išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nepriklausomai nuo to su kurių iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tačiau, pasitaiko atvejų, kai tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, išvyksta su vaiku gyventi į užsienį, kur pragyvenimo ir vaiko poreikių kaštai yra didesni negu Lietuvoje. Kadangi abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus vienodai, (daugiau…)

Įmonių bankrotai

Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.

Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.

Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.

Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.

(daugiau…)


Ryšiai su visuomene

Raktažodžiai

advokatai advokatas advokatu bendrija Atleidimas Bankrotai Bausmės vykdymo atidėjimas Bendrija darbdavys fizinis asmuo juridinis asmuo kreditorius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas Lizingo sutartis magnuslex nuostatų paskolos sandoriai Senaties terminas Sutuoktinių prievolės Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje vekseliai įstatų keitimas Žemės sklypo atidalijimas

Paieška

Kontaktai

Kalvarijų g. 98–37, LT-08211 Vilnius, Lietuva

+370 (5) 2199472 (tel./faks.) info@gremar.lt

2021 m. © Advokatų profesinė bendrija Markevičius, Lukoševičius ir partneriai. Be sutikimo kopijuoti ir platinti tinklapio informaciją draudžiama

Į viršų Į titulinį puslapį