Žemės sklypo atidalijimas, kai bendrasavininkai nesutaria dėl atidalijimo būdo
Ką daryti jeigu žemės sklypas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nesutariama dėl atidalijimo būdo?
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, jo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi esant bendraturčių nesutarimams, ginčas sprendžiamas teismine tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
Kreipiantis į teismą dėl žemės sklypo atidalijimo, turi būti nurodoma, kokie nauji žemės sklypai bus suformuoti ir pateikiami įrodymai, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 15 dalį žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (toliau – Projektas) rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai.
Projektai rengiami vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsniu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-4S2/Dl-S13 (toliau – Taisyklės).
Ar įmanoma parengti ir teismui pateikti Projektą, jeigu bendraturčiai nesutinka, kad toks Projektas būtų rengiamas?
Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, vienas iš žemės sklypo bendraturčių, nesant kito bendraturčio sutikimo, turi teisę inicijuoti Projekto, kurio tikslas atidalinti žemės sklypą, rengimą, teikti Projektą derinti atsakingoms institucijoms, o suderintą Projektą teikti tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą.
Remiantis Taisyklių 66 punktu, parengtam ir suderintam Projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, patikrintas Projektas, dėl kurio yra priimta išvada dėl tikslingumo tvirtinti su pastaba, kurioje nurodyta, kad vienintelė kliūtis Projekto tvirtinimui yra žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo nebuvimas gali būti pateikiama teismui kaip įrodymas, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Taigi, žemės sklypo atidalijimas, kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo yra galimas teismo sprendimu pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.