Statinių statymas be kaimyninio sklypo savininko sutikimo

Kaimyninio žemės sklypo savininkas nori statyti jo žemės sklype statinius – ūkinį pastatą ir šiltnamį –  arčiau nei 1 metro atstumu nuo bendros ir kartu gretimo žemės sklypo ribos. Gretimo savininkas neduoda sutikimo tokioms statybomis. Ar galima, norintis statyti statinius iki ribos arčiau bei 1 metras įveikti tokį sutikimo nedavimą teisminiu keliu?

Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas.

Taip pat statybą reglamentuojančių teisės aktų normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo nurodyti savo atsisakymo motyvų, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo nuginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Tai reiškia, kad gretimo žemės sklypo kaimynas neturi teisinės galimybės nesant gretimo žemės sklypo savininko sutikimo statyti statinius arčiau negu numato statybą reglamentuojančios teisės aktų normos.

(Plačiau žiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).