Dėl paskolos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia

LAT pažymėjo, kad jeigu tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia.
Kadangi reikalavimą pripažinti paskolos sutartį negaliojančia ieškovas pareiškė po to, kai, neįvykdžius prievolės grąžinti paskolą, išieškojimas buvo nukreiptas į atsakovui įkeistą ieškovo butą, kartu turėjo būti tiriamos ir hipotekos sutarties, kurios pagrindu yra atsiradusi šalutinė akcesorinė prievolė, sudarymo aplinkybės, nustatinėjama šalių valia dėl šių abiejų sandorių: tiek dėl paskolos sutarties, tiek dėl ją užtikrinančios hipotekos sutarties. Be to, konstatavęs, kad paskolos sutartis buvo apsimestinis sandoris, nes šalys siekė pridengti tikrąjį paskolos gavėją, apeliacinės instancijos teismas kartu nurodė, jog ieškovo valia buvo iškreipta dėl nesąžiningų ir neteisėtų atsakovo veiksmų, t.y. nustatė kitų sandorio pripažinimo negaliojančiais pagrindų požymių (galimai apgaulės), tačiau sandorio negaliojimas dėl apsimestinumo ir dėl apgaulės yra savarankiški, vienas su kitu nesuderinami pagrindai.
3K-3-532/2011 LAT Civilinė Nutartis