„Rail Baltica“ geležinkelio linijos tiesimo aspektai

Baltijos šalyse įgyvendinamas projektas Rail Baltica leis integruoti Latviją, Estiją ir Lietuvą į bendrą Europos geležinkelio tinklą (Europinę vėžę), kuris padidins šių šalių konkurencingumą bei paskatins daugelio ekonominių sričių vystymąsi. Nepaisant projekto svarbos, galima įžvelgti ir problemų su neigiamais aspektais t.y. jo įgyvendinimui bus reikalinga paimti valstybinės reikšmės objekto vykdymui  papildomų žemės plotus, kurių daugelis  šiai dienai priklauso arba yra naudojami fizinių ir (arba) juridinių asmenų.

Pažymėtina, kad žemės paėmimas bus kompensuojamas – išperkama, atlyginant savininkams ar kitiems naudotojams Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau paimant žemę, bus paimamas ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas,  nutraukiamos valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito NT nuomos ar panaudos sutartys, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą. Taigi šis žemės paėmimo Rail Baltica projektui įgyvendinti procesas iš pirmo žvilgsnio paliečia tik žemės savininkus ir naudotojus, tačiau viešumoje mažai aptariami klausimai kas bus valstybės poreikiams paėmus numatytą teritoriją ir kokie nuostoliai turi būti atlyginti, tokiais atvejais kai:

• Žemėje buvo numatyta įgyvendinti gamyklos, namo, atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos, statybos, rekonstrukcijos projektus ir iki pačio „Rail baltica“ projekto teritorijos suformavimo jau yra gauti statybos leidimai arba turimi kiti dokumentai leidžiantys tokių projektų įgyvendinimą;
• Žemėje buvo numatyta įgyvendinti gamyklos, pastato, atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos, statybos projektus ir jų finansavimui yra patvirtinta ES parama;
• Žemėje jau įgyvendinti gamyklos, pastato, atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos projektai ir jų finansavimui yra išmokėta ES parama;
• Žemė yra įtraukta į žemės ūkio subjektų, gaunančių ES paramą projektus, kai prisiimti tam tikri įsipareigojimai plotui ir gamybos kiekiui.

Iliustruojant situaciją, galima pateikti pavyzdį, kai ūkininkas, gavęs ES paramą ir turi sutartinius įsipareigojimus dėl rodiklių vykdymo, iš valstybės nuomojasi 20 proc. viso savo ūkio plotą, kuris visas patenka į „Rail Baltica“ projekto reikmėms paimamą žemės plotą. Šio ploto paėmimo valstybės poreikiams (praradimo) atveju, ūkininkas negalėtų pasiekti ES projekte numatytų įsipareigojimų, kas įtakotų sankcijų taikymą – paramos (visos arba dalies) grąžinimą. Svarbu paminėti, kad sankcijos ūkininkui galės būti taikomos kasmet, visą projekto kontrolės laikotarpį, maksimaliai 5 metus nuo paramos išmokėjimo. Ir tai dar ne viskas, jeigu ūkininkas turi įsipareigojimus išlaikyti tam tikrą daugiamečių pievų plotą. Nes šiam plotui patekus į paimamų valstybės reikmėms žemių sąrašą, ūkininkas negalėdamas išlaikyti šio reikalavimo dėl pievų ploto, taip pat sulauks sankcijų – tiesioginių išmokų paramos sumos sumažinimo. Toks įsipareigojimas gali būti susijęs su sankcijų taikymų investicinėje ES paramoje, jeigu jis buvo taikomas paramos paraiškos pateikimo metu. Taip atsitikti gali, jeigu skiriant ES paramą buvo numatyti atrankos balai už daugiamečių pievų turėjimą, o projekto vykdymo ir kontrolės laikotarpiu šis įsipareigojimas buvo neišlaikytas.