Finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo Juridinių asmenų registrų centrui prievolė

Pastaruoju metu siūloma ne viena priemonė skirta skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, darbo vietų kūrimui, jų išlaikymui įgyvendinimą ir pan.

Juridiniams asmenims siekiant pasinaudoti siūlomomis priemonėmis yra parengti atitinkami reikalavimai bei taisyklės, kuriomis vadovaujantis pretenduojantys gauti paramą subjektai gali teikti paraiškas paramai gauti. Šiose taisyklėse dažniausia būna numatytas reikalavimas pateikti Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus už tam tikrą laikotarpį.

Tačiau ne visi subjektai, atsižvelgiant į jų teisinę veikos formą teikdami paraiškas paramai, paskolai ar subsidijai  privalo JAR pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaitas arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimo Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 120 punkte yra pateiktas juridinių asmenų sąrašas, kurie turi pateikti Registro tvarkytojui, t.y. Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinį, t.y.  akcinės bendrovės; uždarosios akcinės bendrovės;  kooperatinės bendrovės (kooperatyvai); žemės ūkio bendrovės; valstybės įmonės; savivaldybių įmonės; tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, jeigu sudaro metines finansines ataskaitas; individualios įmonės, jeigu sudaro metines finansines ataskaitas; užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialai;  Europos ekonominių interesų grupės, jeigu sudaro metines finansines ataskaitas; Europos bendrovės; Europos kooperatinės bendrovės; mažosios bendrijos; labdaros ir paramos fondai, jeigu nerengia metinės ataskaitos; asociacijos, jeigu nerengia metinės ataskaitos; viešosios įstaigos; regionų plėtros tarybos.

Atsižvelgus į Juridinių asmenų registro nuostatuose numatytą juridinių asmenų sąrašą, matyti, kad į jį patenka ne visi juridiniai asmenys, pavyzdžiui, profesinės bendrijos, nors jeigu jos atitinka paramai gauti keliamus reikalavimus gali pateikti paraiškas.

Siekiant gauti paramą, subsidiją ar paskolą reikėtų ne tik selektyviai vadovautis paramos teikėjo taisyklėmis, tačiau ir kitais aukštesnės teisinės galios teisės aktai.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia, tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymas ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimamai remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausoma nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio taikymo, ar nuolatinio galiojimo. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 metų vasario 7 d. nutarimas).

Atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus, matyti, kad  poįstatyminiai teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams, įstatymams, jų nuostatos turi būti suderintos su įstatyme įtvirtinu reguliavimu bei su kitų poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, tik tokiu atveju bus tinkamai užtikrintas sklandus visuomeninių santykių reguliavimas.