Darbuotojų atleidimas darbdavio iniciatyva arba darbdavio valia pagal naująjį Darbo kodeksą

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas. Viena jautriausių vietų jame – darbo santykių nutraukimas darbdavio iniciatyva arba darbdavio valia (Darbo Kodekso 5 skyriaus (Darbo sutarties pasibaigimas) 57 str., 58 str., 59 str.). Tai paprastesnis darbuotojo atleidimas, kuris sukuria galimybes verslui prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos rinkoje, bet kita vertus, ar atsiranda pagunda  darbuotoją atleisti iš darbo piktnaudžiaujant šiomis nuostatomis? Ar darbuotojai nebus  socialiai pažeidžiami?

Darbo kodekso 5 skyriuje  numatyti sekantys darbo santykių nutraukimo atvejai:

  1. darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (DK 54 str.);
  2. darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 str.);
  3. darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 str.);
  4. darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str.) ;
  5. darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva esant dėl darbuotojo kaltės (DK 58 str.);
  6. darbo sutarties nutraukimas sutarties nutraukimas darbdavio valia (DK 59 str.);
  7. darbo sutarties nutraukimas nesant darbo šalių valios (DK 60str.);

Pagal DK 57 str. 1d. darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių:

1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;

2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą;

3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę;

4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju;

5) teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.

Pagal DK 59 str. 1d. darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Analizuojant darbdavio galimybes nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva arba valia matyti, kad Darbo kodeksas suteikia galimybę darbdaviui nutraukti darbo sutartį dėl įstatyme nenurodytų priežasčių (DK 59 str.). Tačiau darbdaviui išlieka pareiga nurodyti, kodėl darbo sutartis nutraukiama. Be to, darbdaviui draudžiama piktnaudžiauti ir diskriminuoti darbuotoją. Tačiau toks darbo sutarties nutraukimo pagrindas darbdaviui nepatrauklus dėl didelės išeitinės išmokos – už 6 mėnesius. Gavęs 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, darbuotojas įgyja pakankamai laiko susirasti kitą darbą.

Pagal ankstesnį darbo santykių reglamentavimą, atleisdamas darbuotoją iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, darbdavys privalėjo išmokėti darbuotojui nuo darbo santykių trukmės priklausančią išeitinę išmoką. Maksimalus išmokos dydis buvo 6 darbo užmokesčiai. Naujajame kodekse numatyta maksimali 2 darbo užmokesčių išmoka, dėl ko darbdaviui darbuotoją atleisti pigiau. Tikėtina, kad  darbuotojų interesai nebus pažeidžiami, kadangi sukurtas specialus Ilgalaikio darbo išmokų fondas, iš kurio darbuotojams bus mokamos išmokos už ilgą darbo stažą. Tokiu būdu valstybė prisiėmė dalį finansinės naštos, susijusios su darbo santykių nutraukimu.

Pagal naująjį DK reglamentavimą, kilus konfliktui dėl darbo santykių nutraukimo, nebegalima kreiptis tiesiogiai į teismą, kadangi visus darbo ginčus nagrinėja Darbo ginčų komisija. Tikimasi, jog ginčo sprendimas darbo ginčų komisijoje bus greitas ir pigus: įstatyme numatytas ginčo išnagrinėjimo terminas – 1 mėnuo, jame nurodoma, jog procedūra nemokama,  nereikia mokėti žyminio mokesčio bei atlyginti komisijos ar kitos šalies išlaidų.

Pagal statistinius duomenis, didelė dalis Darbo ginčų komisijoje išnagrinėtų bylų teismų nepasiekia. Šios komisijos vidutiniškai išnagrinėja apie 5 000 ginčų per metus, o pirmosios instancijos teismus pasiekia apie 1 000 bylų per metus. Beveik pusę jų sudaro bylos dėl atleidimo iš darbo ar neturtinės žalos atlyginimo.


Ryšiai su visuomene

Raktažodžiai

advokatai advokatas advokatu bendrija Atleidimas Bankrotai Bausmės vykdymo atidėjimas Bendrija darbdavys fizinis asmuo juridinis asmuo kreditorius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas Lizingo sutartis magnuslex nuostatų paskolos sandoriai Senaties terminas Sutuoktinių prievolės Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje vekseliai įstatų keitimas Žemės sklypo atidalijimas

Paieška

Kontaktai

Kalvarijų g. 98–37, LT-08211 Vilnius, Lietuva

+370 (5) 2199472 (tel./faks.) info@gremar.lt

2024 m. © Advokatų profesinė bendrija Markevičius, Lukoševičius ir partneriai. Be sutikimo kopijuoti ir platinti tinklapio informaciją draudžiama

Į viršų Į titulinį puslapį