Darbo ginčai

Darbo santykiuose neretai kyla konfliktai, kurie nesprendžiami arba netinkamai sprendžiami gali išsiplėtoti, sukurti nemalonią darbo atmosferą, kurioje būna  neįmanoma ne tik efektyviai dirbti, bet ir būti darbo vietoje. Išspręsti ginčai gali pagerinti darbdavio ir darbuotojo santykius, tarpusavio supratimą, bendrą atmosferą darbovietėje, apsaugoti nuo bereikalingos įtampos ir neigiamų emocijų ir sutaupyti laiko, pinigų.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, pasikeitė darbuotojų ir darbdavio ginčų nagrinėjimo tvarka, kuria siekiama pigiau ir efektyviau išspręsti kilusius nesutarimus.

Akivaizdu, kad ir darbuotojas, ir darbdavys tikisi, jog jų tarpusavio ginčas būtų išspręstas kaip įmanoma greičiau, pigiau, efektyviau ir teisingiau. Taip pat tikimasi, kad ginčo detalės nepatektų į viešumą.

Darbo ginčai

Darbo ginčai Lietuvoje yra skirstomi į :

Individualius darbo ginčus, kurie nagrinėjami darbo ginčų komisijoje, teisme ar komerciniame arbitraže.

Kolektyvinius darbo ginčus, kurie nagrinėjami taikinimo komisijoje, darbo arbitraže, trečiųjų teisme ir pasitelkiant tarpininką, vienos iš kolektyvinio darbo ginčo šalių reikalavimu.

Darbo ginčų komisija – ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, į kurią kreiptis yra privaloma kilus individualiems darbo ginčams. Darbo ginčų komisija nagrinėja darbuotojų ir darbdavių ginčus, kurie gali kilti dėl įvairių priežasčių ( šalių susitarimo, darbo teisės nuostatų nevykdymo, vienai iš šalių piktnaudžiaujant savo teisėmis ir kt.). Darbo kodeksas nustato griežtus ginčo nagrinėjimo terminus – Darbo ginčų komisija  privalo išnagrinėti ginčą per vieną mėnesį. Jei šalys nepatenkintos Darbo ginčų komisijos sprendimu, tada jos per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos turi kreiptis į pirmos instancijos teismą.

Darbo ginčai nagrinėjami komerciniame arbitraže, jeigu dėl tokio nagrinėjimo buvo susitarta ginčo šalių vėliau, negu kilo pats ginčas. Darbo kodekse nenurodyta, kad prieš kreipiantis į arbitražą, ginčo šalys būtinai turi kreiptis į  Darbo ginčų komisiją.

Labai svarbu nepraleisti terminų kreiptis į Darbo ginčų komisiją ar teismą. Darbuotojas, jų grupė ar darbdavys privalo kreiptis į Darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo sužinojimo ar nuo tada, kai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Neteisėto atleidimo ar nušalinimo atvejais terminas trumpesnis – vienas mėnuo nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

Kolektyvinis darbo ginčas – nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės (DK 68 str.). Ginčas  pripažįstamas kolektyviniu, jeigu jo dalyviai darbuotojai yra kolektyvinis subjektas. Dauguma kolektyvinių ginčų yra interesų konfliktai, t.y. kyla ne dėl pažeistos subjektinės teisės, o dėl jos nustatymo. Reikalavimus darbdaviui turi teisę iškelti ir įteikti įmonėje veikianti profesinė sąjunga, įmonėje veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, ekonominės veiklos šakos profesinių sąjungų organizacija (tuo atveju, kai darbuotojų kolektyvo susirinkimas jai perdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas) ir darbo taryba. Darbdavys ar darbdavių organizacija gautus reikalavimus privalo išnagrinėti ir per 7 dienas nuo jų gavimo dienos apie savo sprendimą raštu pranešti reikalavimus iškėlusiems darbuotojų atstovams. Jeigu netenkina darbdavio sprendimas, darbuotojų atstovai gali inicijuoti kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimą:

1.Taikinimo komisijoje. Ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijos stadijoje yra būtinas, jeigu viena iš kolektyvinio darbo ginčo šalių nepareikalavo, kad kolektyvinis darbo ginčas būtų nagrinėjamas pasitelkiant tarpininką. Kolektyvinį ginčą taikinimo komisija turi išnagrinėti per 7 dienas nuo taikinimo komisijos sudarymo. Šalių susitarimu terminas gali būti pratęstas. Taikinimo komisijos sprendimas priimamas šalių susitarimu, surašomas protokolas ir šalims privaloma vykdyti sprendime nustatytus terminus ir tvarką. Jeigu taikinimo komisijoje susitarti nepavyksta, komisija kolektyvinį darbo ginčą gali perduoti nagrinėti darbo arbitražui, trečiųjų teismui arba užbaigti taikinimo procedūrą protokolo dėl nesutarimo surašymu.

2.Darbo arbitraže. Darbo arbitražas sudaromas prie apylinkės teismo, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra įmonės arba kolektyvinio ginčo reikalavimus gavusio subjekto buveinė. Darbo arbitražas turi per 14 dienų išnagrinėti jiems perduotą kolektyvinį ginčą ir jo sprendimas yra privalomas kolektyvinio darbo ginčo šalims.

3.Trečiųjų teisme. Trečiųjų teismo teisėjus po vieną ar po kelis skiria kolektyvinio ginčo šalys ir įformina tai rašytine sutartimi. Trečiųjų teismas turi per 14 dienų išnagrinėti jiems perduotą kolektyvinį ginčą ir jo sprendimas yra privalomas kolektyvinio ginčo šalims.

4.Pasitelkiant tarpininką, vienos iš kolektyvinio darbo ginčo šalių reikalavimu. Kolektyvinio darbo ginčo sprendimo pasitelkus tarpininką užduotis – suderinti šalių interesus ir pasiekti abi puses tenkinantį susitarimą. Tarpininką pasirenka kolektyvinio darbo ginčo šalys bendru sutarimu iš socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinto tarpininkų sąrašo (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl tarpininkų, kurie pasitelkiami sprendžiant kolektyvinį darbo ginčą, sąrašo patvirtinimo“ 2017-10-25 Nr. A1-544) per 3 darbo dienas nuo darbdavio pranešimo apie sprendimą dėl gautų reikalavimų gavimo dienos. Šalims nesusitarus dėl tarpininko paskyrimo, jį burtais, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo vienos iš kolektyvinio darbo ginčo šalių kreipimosi, parenka trišalės tarybos sekretoriatas. Kolektyvinis darbo ginčas pasitelkiant tarpininką turi būti išspręstas per 10 dienų nuo tarpininko paskyrimo (parinkimo) dienos. Šalių susitarimu šis terminas gali būti pratęstas. Tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas tarp ginčo šalių yra įforminamas raštu. Jis yra ginčo šalims privalomas vykdyti susitarime nustatytais terminais ir tvarka. Tuo atveju, jeigu tarpininkavimo metu kolektyvinio darbo ginčo šalių atstovams susitarimo priimti nepavyksta, surašomas nesutarimų protokolas. Susitarimą ar nesutarimų protokolą pasirašo ginčo šalių atstovai ir tarpininkas.


Ryšiai su visuomene

Raktažodžiai

advokatai advokatas advokatu bendrija Atleidimas Bankrotai Bausmės vykdymo atidėjimas Bendrija darbdavys fizinis asmuo juridinis asmuo kreditorius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas Lizingo sutartis magnuslex nuostatų paskolos sandoriai Senaties terminas Sutuoktinių prievolės Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje vekseliai įstatų keitimas Žemės sklypo atidalijimas

Paieška

Kontaktai

Kalvarijų g. 98–37, LT-08211 Vilnius, Lietuva

+370 (5) 2199472 (tel./faks.) info@gremar.lt

2024 m. © Advokatų profesinė bendrija Markevičius, Lukoševičius ir partneriai. Be sutikimo kopijuoti ir platinti tinklapio informaciją draudžiama

Į viršų Į titulinį puslapį