Baudžiamojo kodekso 259 ir 260 straipsnių atribojimo kriterijai
BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šios nusikalstamos veikos yra atribojamos pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą bei subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą.
Dažniausiai šių nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą lemia subjektyvusis požymis – tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas arba neturėjimas.
Teismų praktikoje platinimu laikomas bet koks psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) sąmoningas siekis už atlygį ar be jo šias medžiagas perduoti kitiems asmenims, išmainant juos į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui.
Veikos kvalifikavimui pagal nuteistajam inkriminuotą straipsnį neturi reikšmės, ką su įgytomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis būtų daręs jų įgijėjas (ar jis tokias medžiagas suvartotų pats, parduotų, padovanotų, išmainytų į kitas medžiagas ir pan.).
Sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys.
(Kasacinės nutartys Nr. 2K-36/2009; 2K-482/2011; 2K-629/2011; 2K-473/2012; 2K-574/2013; 2K-117/2014 ).
