Atsakomybė už karantino pažeidimus

2020 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimu šalyje paskelbtas visiškos parengties civilinės saugos sistemos lygis ir visoje šalies teritorijoje nustatytas karantino režimas, kurio laikotarpiu leidžiama taikyti nekasdienius ir radikalius veiklos ribojimus.
Svarbu žinoti, kad karantino metu įvestų ribojimų, draudimų bei įpareigojimų nesilaikymas gali asmens užtraukti ne tik administracinę, tačiau ir baudžiamąją atsakomybę.
Vienas iš karantino metu įvestų įpareigojimų, kiekvienam iš užsienio grįžusiam asmeniui ir turėjusiam sąlytį su asmeniu užsikrėtusiu koronavirusu (COVID-19), privaloma 14 dienų izoliacija. Deja daugėja atvejų, kuomet asmenys grįžę iš užsienio šio reikalavimo nesilaiko, elgiasi neatsakingai – lankosi parduotuvėse, kitose viešose vietose, eina į darbą, lanko artimuosius bei draugus.
Administracinio nusižengimų kodekso (ANK) 45 straipsnyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. Lietuvoje karantinas įvestas ir nustatyti ribojimai vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis.
Pažeidus įstatymo reikalavimus, karantino metu nustatytus ribojimus bei draudimus, asmuo gali būti įspėtas, arba paskirta bauda- fiziniams asmenims nuo 60 iki 140 Eur., juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 Eur.
ANK 45 straipsnio 3 dalyje numatyta griežtesnė atsakomybė asmeniui, kuris ne tik pažeidė įstatymo nuostatas, bet ir sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti paskirta fiziniam asmeniui bauda nuo 300 iki 560 Eur., o juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 Eur. bauda.
Pagal ANK 45 straipsnio nuostatas gali būti baudžiami asmenys, kurie nesilaiko izoliacijos reikalavimų, pabėga iš ligoninės, atsisako tirtis nuo užkrečiamos ligos ir t.t.
Pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatos taip pat gali būti taikomos ir juridinio asmens vadovui ar atsakingam asmeniui, kuris pavyzdžiui, karantino metu vykdo veiklą, nors ji yra uždrausta.
Karantino režimo metu nustatytų ribojimų ir draudimų pažeidimas, kuris sukėlė pasekmes kitų asmenų sveikatai, gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę.
Baudžiamojo kodekso (BK) 277 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kovos su epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis taisyklių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija. Už tai, asmeniui gali būti paskirta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Dėl šio nusikaltimo padarymo taip pat gali būti baudžiamas ir juridinis asmuo.
BK 277 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisyklių pažeidimu. Tai gali būti padaroma tiek veikimu, tiek ir neveikimu. Veikimas yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pažeidžia sveikatos apsaugos ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės reikalavimus, o neveikimas – kai kaltininkas turėdamas pareigą, nevykdo iš atitinkamų teisės aktų kylančių reikalavimų, susijusių su sveikatos apsauga ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrole. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 277 straipsnio 1 dalį atsiranda tik tada, kai dėl minėtų veikų, susijusių su iš atitinkamų teisės aktų kylančių reikalavimų nesilaikymu išplinta susirgimas ar kyla epidemija.
Taigi, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn turi būti nustatyti dėl jo veikimo (neveikimo) kilę padariniai – kitų asmenų susirgimas ar kilusi epidemija.
BK 277 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga. Už tai asmuo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Šiuo atveju baudžiamajai atsakomybei kilti padarinių nustatyti nereikia, pakanka rizikos, jog asmuo informuotas apie savo ligą ir apsaugos priemones, savo elgesiu gali sukelti pavojų kitiems asmenims.
Sprendžiant klausimą dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo ypač dėl BK 277 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kiekvienu atveju turi būti vertinama ar asmens veiksmai buvo tiek pavojingi, kad būtų taikoma pati griežčiausia t.y. baudžiamoji atsakomybė, ar gali būti taikoma tik administracinė atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio nuostatas.


Share on Facebook


Ryšiai su visuomene

Raktažodžiai

advokatai advokatas advokatu bendrija Atleidimas Bankrotai Bausmės vykdymo atidėjimas Bendrija darbdavys fizinis asmuo juridinis asmuo kreditorius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas Lizingo sutartis magnuslex nuostatų paskolos sandoriai Senaties terminas Sutuoktinių prievolės Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje vekseliai įstatų keitimas Žemės sklypo atidalijimas

Paieška

Kontaktai

Kalvarijų g. 98–37, LT-08211 Vilnius, Lietuva

+370 (5) 2199472 (tel./faks.) info@gremar.lt

2024 m. © Advokatų profesinė bendrija Markevičius, Lukoševičius ir partneriai. Be sutikimo kopijuoti ir platinti tinklapio informaciją draudžiama

Į viršų Į titulinį puslapį