Ginčų dėl darbo santykių įrodinėjimo aspektai

Lietuvos teismuose per metus išnagrinėjama daugiau nei tūkstantis darbo ginčų bylų. Netrukus įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas žada pokyčių asmenims, nusprendusiems darbo ginčus spręsti teisminiu keliu. Dėl ko dažniausiai kyla darbo ginčai? Ką reikia žinoti bylinėtis pasiruošusiems žmonėms? Ir kokie pokyčiai laukia teismų sistemos įsigaliojus naujam Darbo kodeksui?

2016 m. šalies teismuose buvo gauta 1076 su darbo teisės santykiais susijusios bylos. Dažniausiai ginčai kilo dėl darbo užmokesčio (410 bylų), atleidimo iš darbo (264 bylos), materialinės žalos (156 bylos).

Pasiryžusiems  darbo ginčus spręsti teisminiu keliu, svarbiausia nepamiršti, kad prieš kreipiantis į teismą, reikia būti užtikrintiems dėl įrodymo pakankamumo. Teisminėje praktikoje vis dėl to pagrindiniu klausimu lieka įrodymų klausimas. Pavyzdžiui, kai žmogus mano, jog jam yra nesumokėta už  viršvalandžius, svarbu turėti įrodymų, kad tie viršvalandžiai buvo dirbami ir, kad už juos nebuvo sumokėta. Pasitaiko ir tokių situacijų, kad darbdavys, mokėdamas darbo užmokestį, neišskiria viršvalandžių, bet už juos sumoka.

Dažnai kyla ginčai dėl atostogų ir jų suteikimo asmeniui. Šiuo atveju reikia turėti įrodymų, kad buvo kreiptasi į darbdavį dėl atostogų suteikimo ir jų darbdavys iš tiesų nesuteikė.

Taip pat dažni klausimai dėl žodinių darbdavio ir darbuotojo susitarimų, nes tokie susitarimai gali būti laikomi įrodymu. Žodiniams susitarimams patvirtinti reikalingi liudytojai ir jų parodymai. Nesant liudytojams, galimas įrodinėjimas  – abiejų šalių susitarimu.

Kaip žinia, nuo 2017 metų liepos 1 d. įsigalioja naujasis Darbo kodeksas, kuris atneš pokyčių ir  pačioje teismų praktikoje. Pvz. šiuo metu teisiniai ginčai dėl atleidimo iš darbo yra nagrinėjami teismuose, o po naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo ginčai pirmiausia turės būti sprendžiami Darbo ginčų komisijose. Į teismą asmenys galės kreiptis tuo atveju, jeigu asmuo  bus nepatenkintas priimtu komisijos sprendimu. (Šatinis www.teismai.lt)