Asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams ne visada gali būti vertinamas kaip nusikalstamas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu nuteisė antstolį pagal BK 228 straipsnio 2 d. už tai, kad antstolis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė nukentėjusioji ir valstybė.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeitė – panaikino nuosprendžio dalį, kuria už nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d. skirta bausmė – teisės dirbti valstybės tarnyboje ir antstolio darbo atėmimu dvejiems metams ir už šią nusikalstamą veiką paskyrė 50 MGL dydžio (6 500 Lt) baudą.
Ginant mūsų kontoros advokatams, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi, priėmęs antstolio gynėjo kasacinį skundą, sustabdė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio vykdymą.
Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendį panaikino ir bylą antstoliui nutraukė nepadarius veikų, turinčių BK 228 straipsnio 2 d. nusikaltimų požymių.
Tokiu būdu buvo pabaigtas ketverius metus trukęs antstolio baudžiamasis persekiojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar kartą patvirtino, jog negali būti pritarta tokiai praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas.
