Laidavimas ne visais atvejais pasibaigia laiduotojui mirus

Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-526/2010).

Skirtingai negu prievolių įvykdymą užtikrinant daiktinių teisių suvaržymu, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne su konkrečiu daiktu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Asmeninis laidavimo pobūdis (laiduotojo ir skolininko santykiai, pasitikėjimas, bendras interesas) lemia, kad laidavimas pasibaigia laiduotojui mirus (CK 6.87 straipsnio 2 dalis) ir jo prievolės pagal laidavimą įpėdiniams nepereina.

Visgi, laidavimas ne visais atvejais pasibaigia laiduotojui mirus ir gali būti paveldimas.

Laiduotojo pareiga įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę atsiranda tada, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai. Kaip nurodė kasacinis teismas, laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

Taigi, siekiant tinkamai išsiaiškinti ar mirus laiduotojui pasibaigia ir jo prievolė, svarbu išsiaiškinti ar laiduotojo pareiga atsakyti kreditoriui buvo atsiradusi iki jo mirties, t.y: ar laiduotojas mirė po to, kai skolininkas pažeidė savo prievolę kreditoriui ir kreditorius įgijo reikalavimo teisę į laiduotoją.

Kasacinis teismas 2015-02-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-248/2015 konstatavo, kas tuo atveju, jei laiduotojas miršta po to, kai jo prievolė jau yra atsiradusi, t. y. kai skolininkas pažeidžia savo prievolę kreditoriui ir kreditorius įgyja reikalavimo teisę laiduotojui, tokia prievolė dėl laiduotojo mirties nesibaigia ir yra paveldima bendraisiais pagrindais.

Kitaip tariant, CK 6.87 straipsnio 92 dalies nuostatos toms prievolėms, kurios atsirado laiduotojui esant gyvam, netaikomos, o mirus laiduotojui, laidavimas baigiasi tik „į ateitį“, t. y. laiduotojo įpėdiniai, priėmę palikimą, neprisiima pareigos atsakyti už prievoles, kurių skolininkas nevykdys ateityje.


Ryšiai su visuomene

Raktažodžiai

advokatai advokatas advokatu bendrija Atleidimas Bankrotai Bausmės vykdymo atidėjimas Bendrija darbdavys fizinis asmuo juridinis asmuo kreditorius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas Lizingo sutartis magnuslex nuostatų paskolos sandoriai Senaties terminas Sutuoktinių prievolės Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje vekseliai įstatų keitimas Žemės sklypo atidalijimas

Paieška

Kontaktai

Kalvarijų g. 98–37, LT-08211 Vilnius, Lietuva

+370 (5) 2199472 (tel./faks.) info@gremar.lt

2026 m. © Advokatų profesinė bendrija Markevičius, Lukoševičius ir partneriai. Be sutikimo kopijuoti ir platinti tinklapio informaciją draudžiama

Į viršų Į titulinį puslapį