Leidimai įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą ar nedidelės galios ginklą, įsigytą iki 2011-03-01

Pastaruoju metu kyla ginčų  dėl policijos įstaigų licencijavimo skyriai atsisako išduoti leidimus laikyti (nešiotis) dujinius  pistoletus (revolverius), įsigytus iki 2011-03-01. Iki tol, dujiniai ginklai buvo priskiriami prie D kategorijos ginklų, kuriems jokio atskiro leidimo nereikėjo, buvo taikomas tik amžiaus cenzas.

Pagal šiuo metu galiojančio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo  (toliau Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą dujiniai pistoletai/revolveriai priskiriami C kategorijos ginklams. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą – B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos.

Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose pateiktas baigtinis sąrašas, kuomet asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Baudžiamasis kodeksas) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus;

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo;

5) turintis teistumą;

6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių;

7) per pastaruosius metus teistas už baudžiamąjį nusižengimą;

8) įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką;

9) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai;

10) per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą;

11) kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

12) kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

Atkreiptinas dėmesys, kad nustatyti griežtesni nei iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusioje Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti teisės turėti ginklus apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jei aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Pagal Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas (Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) įtvirtintas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas.

Įstatymo leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą nustatė tiems asmenims, kurie atitiko dvi  sąlygas:

a) aplinkybė dėl kurios gali būti taikomi įstatymo apribojimai, atsirado iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo,

b) asmuo ginklus įsigijo  iki įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas nurodytas teisės normas yra pažymėjęs, jog, kai įstatymo leidėjas priima sprendimą sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų.

Taigi, turi būti laikomasi Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio nuostatos, nustatančios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Ši nuostata įtvirtino konkrečias taisykles, turėjusias užtikrinti ir principo lex retro non agit įgyvendinimą, esant susiklosčiusiems atitinkamiems teisiniams santykiams.