Kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą
Pastaruoju metu kyla daug teisminių ginčų dėl valstybės siūlomos kompensacijos už išperkamą piliečių valdomą nekilnojamąjį turtą. Tokia teisinė padėtis susiklostė todėl, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai kompensacijas už išperkamą nekilnojamąjį turtą skaičiuoja vadovaudamiesi LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 patvirtinta ir galiojančia metodika. Tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl šio galiojančio norminio akto pagrįstumo, kai valstybės nustatyta nekilnojamojo turto rinkos kaina kartais net keliolika kartų yra mažesnė už realią nekilnojamojo turto rinkos kainą, todėl piliečiai jaučiasi apgaudinėjami valstybės, kadangi turėtas nekilnojamasis turtas, kurio negalima grąžinti natūra valstybės požiūriu – bevertis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2010-02-12 priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad šioje administracinėje byloje turi būti išspręstas klausimas, ar teisingai pareiškėjai L. B. buvo paskaičiuota 6172,28 Lt kompensacija vertybiniais popieriais už V. B. priklausiusio 0,1648 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,1286 ha.
Šios Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties bei prašymo pagrindu 2013 m. rugpjūčio 26 d., Konstitucinis Teismas viešame posėdyje pradėjo nagrinėti bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 4 punkto nuostata, pagal kurią valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš 6000 Lt/ha, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 daliai.
Tikimės iš Konstitucinio teismo gerų žinių.
ąjį turtą skaičiuoja vadovaudamiesi LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 patvirtinta ir galiojančia metodika. Tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl šio galiojančio norminio akto pagrįstumo, kai valstybės nustatyta nekilnojamojo turto rinkos kaina kartais net keliolika kartų yra mažesnė už realią nekilnojamojo turto rinkos kainą, todėl piliečiai jaučiasi apgaudinėjami valstybės, kadangi turėtas nekilnojamasis turtas, kurio negalima grąžinti natūra valstybės požiūriu – bevertis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2010-02-12 priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad šioje administracinėje byloje turi būti išspręstas klausimas, ar teisingai pareiškėjai L. B. buvo paskaičiuota 6172,28 Lt kompensacija vertybiniais popieriais už V. B. priklausiusio 0,1648 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,1286 ha.
Šios Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties bei prašymo pagrindu 2013 m. rugpjūčio 26 d., Konstitucinis Teismas viešame posėdyje pradėjo nagrinėti bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 4 punkto nuostata, pagal kurią valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš 6000 Lt/ha, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 daliai.
Tikimės iš Konstitucinio teismo gerų žinių.
