Mediacija – taikus ginčo sprendimo būdas

Šiandien, kaip ir visais laikais, žmonės pykstasi ir taikosi. Susitaikymo būdų yra daug ir įvairių – patys susitaiko, policija padeda, advokatai tarpininkauja, teismas įpareigoja ir kt. Susitaikymo būdą pasirenka konfliktuojančios šalys priklausomai nuo situacijos, socialinės padėties visuomenėje, finansinės padėties, išsilavinimo ir pan. Vienas iš efektyviausių susitaikymo būdų yra mediacija.
Mediacija – taikus ginčų sprendimo būdas. Tai neteisminiai ginčų sprendimo mechanizmai, taikomi vietoj sudėtingo teisminio bylinėjimosi proceso. Lyginant su teismo procesu, mediacija yra daug pigesnė, trumpesnė, lankstesnė ir dažnai duoda efektyvų rezultatą.
Pasaulyje mediacija žinoma seniai. Vos atsiradus pirmosioms žmonių bendruomenėms, reikėjo ieškoti būdų, kaip išspręsti tarpusavio nesutarimus. Taigi jau ankstyvaisiais amžiais vystėsi procesai, kurių metu trečioji šalis, turinti autoritetą visuomenėje, padėdavo ginčo šalims išspręsti jų nesutarimus. Pirmykštėse bendruomenėse kilusius konfliktus ginčo šalims padėdavo spręsti autoritetingi šeimos ar genties nariai, viduramžiais – dvasininkai, o šiandien šias funkcijas atlieka specialiai apmokyti asmenys – mediatoriai.
Mediatorius – trečioji šalis, kuri padeda ginčo šalims pasiekti norimą rezultatą – priimti taikų sprendimą tenkinantį abi šalis. Mediatorius nepriima sprendimo, privalomo šalims, jis tik kontroliuoja šalis, kad šios laikytųsi nustatytų taisyklių, nekonfliktuotų tarpusavyje ir koncentruotųsi ties ginčo objektu.

Mediacija_1

Savo prigimtimi mediacija yra labai panaši į šalių derybas. Derybų metu šalys tarpusavio ginčą sprendžia tiesiogiai, o mediacijos atveju, joms tai daryti padeda trečioji nepriklausoma šalis – mediatorius. Dažnai šalių emocijos ir principinės pozicijos neleidžia joms rasti taikaus sprendimo derybų metu, todėl mediatoriaus dalyvavimas ginče tampa labai svarbus. Mediatorius naudodamas tam tikrą metodiką, specialias žinias ir profesinę patirtį, stengiasi sumažinti įtampą tarp šalių ir palengvinti jų bendravimą. Pagrindinis mediatoriaus tikslas yra padėti šalims taikiai išspręsti nesutarimą ir surasti abiems pusėms priimtiną sprendimą. Taigi, mediaciją galima būtų apibrėžti kaip ginčų sprendimo būdą, kurio metu trečioji nepriklausoma šalis padeda ginčo šalims pasiekti abi puses tenkinantį susitarimą.
Mediacijos principai
Svarbu pažymėti, kad mediacijos procesas vyksta laikantis tam tikrų principų. Vienas svarbiausių – šalių savanoriškumas. Šis principas reiškia, kad šalys mediaciją renkasi ir joje dalyvauja savo noru. Savanoriškumo principas užtikrina, kad šalys išlaiko visišką dalyvavimo procese kontrolę. Tačiau šis principas turi ir neigiamą aspektą: šalys bet kada gali pasitraukti iš proceso, nutraukdamos visas pastangas taikiai išspręsti ginčą.
Mediacijos procese taip pat labai svarbus yra mediatoriaus nešališkumas ir neutralumas. Nešališkumo principas reikalauja, kad mediatorius elgtųsi vienodai su abiem šalim. Jis negali palaikyti kurios nors vienos iš ginčo dalyvių. Mediatorius privalo vienodai gerbti abiejų šalių pozicijas ir garantuoti, kad nei viena šalis nebus blogesnėje padėtyje. Tuo tarpu neutralumo principas reiškia, kad mediatorius negali būti suinteresuotas proceso baigtimi.
Privatumas ir konfidencialumas yra kiti du mediacijos principai. Privatumas mediacijos procesui suteikia patrauklumo, kadangi mediacijos metu ginčo šalys tarpusavio nesutarimą visada sprendžia „už uždarų durų”, nesiviešindamos savo ginčo aplinkiniams. Su privatumu glaudžiai yra susijęs konfidencialumo principas. Remiantis Europos mediatorių elgesio kodeksu, konfidencialumo principas reiškia, kad mediatorius turi išlaikyti paslaptyje visą informaciją, kylančią iš arba susijusią su mediacija, išskyrus atvejus, kai teisės aktai arba viešosios tvarkos apsaugos reikalavimai jį verčia elgtis kitaip. Taigi bet kokia vienos šalies mediatoriui konfidencialiai atskleista informacija negali būti atskleista kitai šaliai, jeigu nėra leidimo.
Sąžiningumo principas reikalauja, kad tiek pačios šalys, tiek mediatorius darytų viską, kad mediacija vyktų sąžiningai, skaidriai, be apgaulės ir negatyvių manipuliacijų.
Be anksčiau aptartų principų, mediacijos procesas taip pat turi būti operatyvus, lankstus ir efektyvus. Mediatorius ir ginčo šalys turi siekti greitai ir veiksmingai išspręsti ginčą. Lankstumo principas šiame procese apima kūrybiškumą ir atvirumą naujoms idėjoms, kurios galėtų užtikrinti maksimalų abiejų šalių interesų patenkinimą.
Mediacijos stadijos
Mediacijos procesas susideda iš tam tikrų stadijų.
Pirmoji stadija yra parengiamieji veiksmai. Ši stadija apima viską, kas vyksta iki mediacijos posėdžio, t.y. mediatoriaus išrinkimą, mediatoriaus atlyginimo dydžio nustatymą, mediacijos vietos pasirinkimą, mediacijos proceso trukmės nustatymą ir pan. Nors šią stadiją sudaro organizacinio pobūdžio paruošiamieji veiksmai, ji turi didelę reikšmę vėlesniam mediacijos procesui.
Antroji stadija yra mediatoriaus įvedimas į procesą. Mediatorius prisistato ir pristato mediacijos dalyviams ginčo šalis ar jų atstovus, trumpai nusako ginčo sprendimo eigą, supažindina su pagrindinėmis taisyklėmis, kuriomis bus vadovaujamasi, sprendžiant šalių ginčą.
Trečioji stadija – ginčo šalių pozicijų pristatymas. Šioje stadijoje šalims ir jų atstovams yra pasiūloma išsamiai išdėstyti savo pozicijas dėl kilusio ginčo. Paprastai tokie šalių pasisakymai nėra ribojami laiko atžvilgiu. Taigi šalys gali nevaržomai išsakyti mediatoriui ir kitai šaliai savo nuomonę visais ginčo klausimais.
Ketvirtoji stadija yra informacijos rinkimas. Kadangi ginčo šalių pozicijų pristatymo stadijoje šalys ne visada pateikia visą reikšmingą ir reikalingą informaciją, tai mediatorius šioje stadijoje gali pasiūlyti ginčo šalims pateikti papildomos informacijos, kuri yra svarbi tolesniam ginčo sprendimui.
Penktoji stadija – problemos ir šalių interesų identifikavimas. Šioje stadijoje, surinkus informaciją apie ginčo esmę, tarpininkas išdėsto pagrindinę problemą ir trumpai pristato abiejų šalių interesus, kuriuos ginčo sprendimas turi tenkinti, jeigu jis bus pasiektas.
Šeštoji stadija yra ginčo sprendimo variantų ieškojimas. Šioje stadijoje mediatorius pasiūlo ginčo šalims siūlyti ginčo sprendimo alternatyvas, t.y. idėjas ir variantus, kaip jų tarpusavio ginčas galėtų būti išspręstas.
Septintoji stadija yra derybos. Nustačius visus galimus ginčo sprendimo variantus, šalys pradeda derėtis, darydamos abipuses nuolaidas. Mediatorius šioje stadijoje tarpininkauja tarp šalių, stengdamasis palengvinti jų derybas.
Aštuntoji stadija – susitarimas. Jeigu ginčo šalims pavyksta rasti taikų ginčo sprendimą, mediatorius jį dar kartą pakartoja ir išdėsto raštiško susitarimo forma. Nepavykus ginčo šalims rasti sprendimo, mediatorius konstatuoja jų padarytą progresą derybų procese.
Devintoji ir paskutinioji stadija yra mediacijos pabaiga.

Mediacija_2

Mediacija gali būti teisminė.

Teisminė mediacija – ginčų sureguliavimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Teisminę mediaciją vykdo teismo mediatoriai – specialiai apmokyti teisėjai, teisėjų padėjėjai arba kiti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, kurie yra įtraukti į Teisėjų tarybos sudarytos darbo grupės patvirtintą Teismo mediatorių sąrašą. 2014 m. birželio 27 d. Teisėjų taryba posėdžio metu pritarė siūlymui, jog teisminę mediaciją civilinėse bylose galima būtų taikyti visuose šalies teismuose, kad šių paslaugų prieinamumas būtų įmanomas nepriklausomai nuo regiono. Teisminė mediacija yra nemokama paslauga. Be to, jei pasirinksite ginčą civilinėse bylose išspręsti naudojantis teismine mediacija, sutaupysite nemažai savojo laiko ir pastangų, kuriuos eikvojamos besibylinėjant, taip pat – pinigų, nes teisminės mediacijos procedūrą užbaigus taikiu susitarimu grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Sprendžiant ginčą šiuo procesu, jo metu galima kontroliuoti ginčo sprendimo eigą ir rezultatus, galimas bylos šalių gerų santykių ir abipusės pagarbos atkūrimas. Teisminės mediacijos būdu sprendžiant ginčą yra patiriama mažiau priešiškumo, o išsprendus ginčą taikiai atsiranda didesnė tikimybė, kad jis bus vykdomas geruoju. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant ginčą teisminės mediacijos būdu yra užtikrinamas konfidencialumas, o bet kuri šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos procedūrų, nenurodant pasitraukimo priežasčių.


Ryšiai su visuomene

Raktažodžiai

advokatai advokatas advokatu bendrija Atleidimas Bankrotai Bausmės vykdymo atidėjimas Bendrija darbdavys fizinis asmuo juridinis asmuo kreditorius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas Lizingo sutartis magnuslex nuostatų paskolos sandoriai Senaties terminas Sutuoktinių prievolės Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje vekseliai įstatų keitimas Žemės sklypo atidalijimas

Paieška

Kontaktai

Kalvarijų g. 98–39, LT-08211 Vilnius, Lietuva

+370 (5) 2199472 (tel./faks.) info@gremar.lt

2020 m. © Advokatų profesinė bendrija Markevičius, Lukoševičius ir partneriai. Be sutikimo kopijuoti ir platinti tinklapio informaciją draudžiama

Į viršų Į titulinį puslapį