Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Sąlygos ir kaltė

Lietuvoje juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė atsirado įsigaliojus 2003 m. gegužės 1 d.  Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinių asmenų baudžiamosios atsakomybės.

LR BK 20 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką.

Juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė už fizinių asmenų padarytas nusikalstamas veikas kyla tik tuo atveju, kai fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, padarė nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais ir turėjo teisę:

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar jo interesais reiškia, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens kuriam jis dirba, interesais.

Juridinio asmens nauda aiškinama kai nusikalstama veika siekiama turtinės naudos gavimo, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-620-677/2015).

Pavyzdžiui, juridinio asmens nauda gali būti pripažinta neteisėtai išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti arba juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui, suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose. Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne.

Antroji sąlyga susijusi su fizinio asmens, kuris padarė nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar interesais, statusu. Fizinis asmuo turi turėti teisę atstovauti, priimti sprendimus bei kontroliuoti juridinį asmenį. Dažniausiai šiuo asmeniu yra juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Taigi, sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą turi būti nustatytas fizinis asmuo, kuris turėjo teisė juridinio asmens vardu priimti sprendimus, jį atstovauti bei kontroliuoti.

Nors juridinio asmens kaltė yra siejama su fizinio asmens kalte, kuris veikė juridinio asmens naudai ir interesais, tačiau tai nešalina pareigos surinkti juridinio asmens kaltę pagrindžiančius duomenis bei įrodyti jo kaltę baudžiamojo proceso kodekso tvarka.

Įrodinėjant juridinio asmens kaltę turi būti atsižvelgta į fizinio asmens ir jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę.

Juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, nesant juridinio asmens kaltės.

Baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui taip pat gali kilti, jeigu dėl juridinį asmenį kontroliuojančio asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens darbuotojas ir jeigu veika buvo padaryta juridinio asmens naudai.

 


Ryšiai su visuomene

Raktažodžiai

advokatai advokatas advokatu bendrija Atleidimas Bankrotai Bausmės vykdymo atidėjimas Bendrija darbdavys fizinis asmuo juridinis asmuo kreditorius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas Lizingo sutartis magnuslex nuostatų paskolos sandoriai Senaties terminas Sutuoktinių prievolės Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje vekseliai įstatų keitimas Žemės sklypo atidalijimas

Paieška

Kontaktai

Kalvarijų g. 98–37, LT-08211 Vilnius, Lietuva

+370 (5) 2199472 (tel./faks.) info@gremar.lt

2024 m. © Advokatų profesinė bendrija Markevičius, Lukoševičius ir partneriai. Be sutikimo kopijuoti ir platinti tinklapio informaciją draudžiama

Į viršų Į titulinį puslapį