Draudžiančio važiuoti kelio ženklo netinkamas statymas ir atsakomybė

2020-11-04 LR Vyriausybės nutarimo Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pagrindu taikomos įvairios priemonės, įskaitant asmenų judėjimo ribojimą tarp savivaldybių, išskyrus nutarime numatytus atvejus. Vykdant nutarimą, imtasi blokuoti kelius, įrengiant stacionarius blokavimo postus arba tiesiog užtveriant pravažiavimą betono blokais.

Klausime keliamos abejonės dėl kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ („plyta“), kuris Kelių eismo taisyklėse yra žymimas Nr.301 ir draudžia įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą, statymo kelio užkardose ribojant eismą karantino metu pagrįstumo, saugumo, įrengimo tinkamumo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8 punktas numato, kad eismą Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti taisyklių 1 priede. Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriuje „Draudžiamieji kelio ženklai“ nurodyta, kad draudžiamieji kelio ženklai ką nors draudžia arba tuos draudimus panaikina. Tarp draudžiamųjų ženklų numatytas ir aptariamas kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“.

Šio kelio ženklo įrengimą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintos Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 100 punktą, draudžiamieji ženklai skirti eismui uždrausti ir apriboti arba tiems draudimams (apribojimams) panaikinti; draudžiamieji ženklai gali būti naudojami tik tada, kai jie būtini saugiam eismui organizuoti arba aplinkai apsaugoti; neturi būti naudojami ženklai, kurie nepagrįstai draustų ar apribotų eismą. Šių Taisyklių 32 punkte numatyta, kad mažiausiu matomumo atstumu laikomas toks atstumas, kai 1 m aukštyje nuo važiuojamosios dalies esanti stebėtojo akis mato taip pat 1 m aukštyje virš važiuojamosios dalies esantį daiktą. Mažiausias matomumo atstumas priklauso nuo važiavimo greičio ir yra parodytas 9 lentelėje. Nustatant mažiausią matomumo atstumą, remiamasi greičiu, kuriuo važiuoja 85 % automobilių. Pvz. Esant leistinam 90 km/h greičiui, mažiausias matomumo atstumas yra 240 metrų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 105.3 papunktyje numatyta, jog apie ruožą, į kurį įvažiuoti draudžia ženklas Nr. 301, vairuotojai turi būti informuojami iš anksto, ženkluose Nr. 601–603, 609 ar 628 naudojant ženklo Nr. 301 atvaizdą. Ženklo Nr. 301 atvaizdą leidžiama naudoti ženkle Nr. 507.

Kalbant apie eismo saugumą pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 9 punktas numato, kad eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Todėl kelio ženklas Nr.301 turi būti įrengiamas taip, kad būtų užtikrintas eismo dalyvių saugumas, o technines eismo reguliavimo priemones įrengiančios ir prižiūrinčios įmonės šių priemonių įrengimą turėtų suderinti su policija.

Pažymėtina, kad LR kelių įstatymo 18 straipsnyje yra numatytas eismo ribojimas, kai kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui. Tuo atveju, policijos pareigūnai, įspėję kelio savininką, turi teisę keisti, apriboti ir uždrausti kelių eismą, kai tai būtina saugiam eismui užtikrinti ar eismo sąlygoms gerinti. Šio įstatymo 18 str. 4 d. numato, kad dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų ribojimų atsiradę nuostoliai eismo dalyviams neatlyginami.

Bet koks eismo ribojimas (jo laikinas apribojimas, eismo nutraukimas ar kelio uždarymas, įskaitytinai ir betono užkardos pastatymo ar kitų eismo kelyje blokavimo (griovių, pertvarų ir pan.) įrengimo tiesimo ar jų taisymo (remonto), darbų metu yra priskirtas kelio savininko ar tam tikrais atvejais policijos pareigūnų kompetencijai.

 Už reikiamų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais jau kelia grėsmę saugiam eismui, neįgyvendinimą  už kelių priežiūrą atsakingiems asmenims gali kilti atsakomybė.

LR Civilinio kodekso CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė už žalą atsiradusią dėl valdžios neteisėtų institucijų neteisėtų veiksmų, kurią atitinkamai privalo atlyginti valstybė arba savivaldybė. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai suprantami, kaip veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.‏‏‎ ‏‏‎

Civilinės atsakomybės formos teisinis reguliavimas priklauso nuo konkrečių įvykio aplinkybių, todėl šiuo atveju nėra plačiau analizuojamas, tačiau svarbu žinoti, kad sprendžiant tokio pobūdžio  ginčus dėl žalos atlyginimo, atsakovo (kaltininko) veiksmų arba neveikimo kaltės aspektas bus sprendžiamas, atsižvelgiant ir į ieškovo (nukentėjusio asmens) tyčią ar didelį neatsargumą. Pažymėtina, kad teismai, nagrinėdami bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teise, inter alia (be kita ko) nenusižengdami iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priima sprendimą, ar tuo konkrečiu atveju yra pagrindas valstybei atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, tame tarpe – ir siejamų su vykdomu norminiu teisiniu reglamentavimu.‏‏‎ ‏‏‎

Egzistuojant klausime nurodytoms aplinkybėms, atsakingi asmenys už eismo ribojimą, privalo pasirūpinti kelio ruožo aiškiu paženklinimu, kad būtų atkreiptas eismo dalyvių dėmesys į tokios kliūties, kaip betoniniai blokai, kelyje egzistavimą. Kadangi karantino metu yra ribojamas judėjimas tarp savivaldybių, patartina ir patiems eismo dalyviams būti atidiems ir rūpestingiems.


Ryšiai su visuomene

Raktažodžiai

advokatai advokatas advokatu bendrija Atleidimas Bankrotai Bausmės vykdymo atidėjimas Bendrija darbdavys fizinis asmuo juridinis asmuo kreditorius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas Lizingo sutartis magnuslex nuostatų paskolos sandoriai Senaties terminas Sutuoktinių prievolės Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje vekseliai įstatų keitimas Žemės sklypo atidalijimas

Paieška

Kontaktai

Kalvarijų g. 98–39, LT-08211 Vilnius, Lietuva

+370 (5) 2199472 (tel./faks.) info@gremar.lt

2021 m. © Advokatų profesinė bendrija Markevičius, Lukoševičius ir partneriai. Be sutikimo kopijuoti ir platinti tinklapio informaciją draudžiama

Į viršų Į titulinį puslapį