Darbo sutarčių nutraukimas

2020-03-15 Vyriausybė nutarimu Nr. 207 (toliau – Nutarimas) Lietuvos Respublikoje paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną.

Nutarime numatyti įvairaus pobūdžio draudimai tiesiogiai palietė ir privatų verslą – įvesti tam tikrų veiklos rūšių ribojimai, daliniai ribojimai. Visos šios priemonės, skirtos suvaldyti Koronaviruso plitimą, turės tiesioginės įtakos ir darbo apimčių sumažėjimui.

Sumažėjus darbo apimtims, darbdaviai negalės išsaugoti darbuotojų darbo vietas, todėl gali būti atleidžiami  darbuotojai.

Atkreiptinas ypatingas dėmesys, kad Darbo kodeksas (toliau – DK) nenumato jokio specialaus darbo sutarties nutraukimo pagrindo esant ekstremaliai situacijai, paskelbus karantiną, todėl ir šiuo atveju yra taikomi bendri darbo sutarčių nutraukimo pagrindai, numatyti DK.

Nutraukiant darbo sutartį, privalu išlaikyti visas Darbo kodekse nustatytas darbo sutarčių nutraukimo procedūras.

Esant susiklosčiusiai situacijai, manytume, kad žemiau nurodyti darbo sutarčių nutraukimo pagrindai yra aktualiausi:

1.Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu.

Bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Pabrėžtina, kad tuo atveju, jei darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.

Jei darbuotojas ir darbdavys sutaria dėl darbo sutarties nutraukimo, sudaromas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame numatomos darbo sutarties nutraukimo sąlygos – darbo santykių pabaiga, nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka, kompensacijos, jei ji mokama, dydis, jos išmokėjimo tvarka ir pan.

Sudarius susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Toks darbo santykių pabaigos būdas yra vienas saugiausių ir keliančių mažiausiai ginčų, tačiau šiuo atveju yra būtinas abiejų šalių sutarimas. Darbdavys negali versti darbuotojo sutikti su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį ir pasirašyti tokį susitarimą prieš jo valią.

 

2.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia (DK 59 str.)

Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu yra privalu tinkamai įspėti apie darbo sutarties nutraukimą – prieš 3 darbo dienas. Be to, nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu darbdavys privalo išmokėti ne mažesnę nei 6 mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Akivaizdu, kad šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas leidžia darbo sutartį nutraukti greičiausiai, tačiau su didžiausiais galimais kaštais.

 

3.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str.)

Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių:

1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;

2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą;

3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę;

4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju;

5) teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.

DK 57 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.

Svarbu paminėti, kad jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys.

Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti. Tokių darbuotojų sąrašas įtvirtintas DK 57 str. 3 d.

Aktualu, jog darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis.

Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu yra svarbu atkreipti dėmesį į įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą pateikimo terminus.

Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą turi būti pateikiamas darbuotojui prieš 1 mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš 2 savaites.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei ketinama nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuriam iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 metai, įspėjimo terminai dvigubinami, o darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai – trigubinami.

Atleidžiant šiuo pagrindu darbdavys privalo išmokėti darbuotojui 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Šiuo pagrindu nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo išlaikyti tinkamą įspėjimo terminą, kuris nėra trumpas, be to, privalės išmokėti atitinkamo dydžio kompensacijas.

Dėl šios priežasties, jei darbdavys planuoja darbuotojų atleidimą yra privalu numatyti pakankamai laiko visoms Darbo kodekse įtvirtintoms procedūroms tinkamai įgyvendinti.

Papildomai pažymėtina, kad darbuotojams, turintiems ilgesnį nei 5 metų nepertraukiamą darbo stažą pas darbdavį, priklauso ilgalaikio darbo išmoka:

Ilgalaikio darbo išmokos darbuotojams, kurie ne vėliau kaip per šešis mėnesius po atleidimo iš darbo kreipėsi į „Sodrą“, skiriamos ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo atleidimo dienos ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis. Ilgalaikio darbo išmokos yra mokamos Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatuose nustatyta tvarka iš karto išmokant visą išmokos sumą. Ilgalaikio darbo išmoka išmokama per 10 darbo dienų po sprendimo skirti ilgalaikio darbo išmoką priėmimo dienos.

Tuo atveju, jei darbdavys planuoja atleisti daugiau darbuotojų, yra svarbu įvertinti ar toks darbuotojų atleidimas nebus prilygintas grupės darbuotojų atleidimui.

 

Grupės darbuotojų atleidimas (DK 63 str.)

Grupės darbuotojų atleidimu laikomas darbo sutarčių nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis), darbdavio valia (DK 59 straipsnis) ar darbo sutarties šalių susitarimu (DK 54 straipsnis), kurį inicijuoja darbdavys, per ne ilgesnį kaip trisdešimt kalendorinių dienų laikotarpį arba kai dėl darbdavio bankroto (šio kodekso 62 straipsnis) numatoma atleisti iš darbo:

1) 10 ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 20 iki 99 darbuotojų;

2) ne mažiau kaip 10 procentų darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 100 iki 299 darbuotojų;

3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra 300  ir daugiau darbuotojų.

Grupės darbuotojų atleidimu nelaikomi atvejai, kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo suėjus darbo sutarties terminui.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei planuojamas grupės darbuotojų atleidimas, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį ar inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, darbdavys privalo informuoti darbo tarybą, kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą ir konsultuotis su ja. Be to, apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, pasibaigus konsultacijoms su darbo taryba ar darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, ir ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki darbo santykių pasibaigimo, bet ne vėliau kaip įspėdamas grupės darbuotojus apie jų atleidimą.


Share on Facebook


Ryšiai su visuomene

Raktažodžiai

advokatai advokatas advokatu bendrija Atleidimas Bankrotai Bausmės vykdymo atidėjimas Bendrija darbdavys fizinis asmuo juridinis asmuo kreditorius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas Lizingo sutartis magnuslex nuostatų paskolos sandoriai Senaties terminas Sutuoktinių prievolės Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje vekseliai įstatų keitimas Žemės sklypo atidalijimas

Paieška

Kontaktai

Kalvarijų g. 98–39, LT-08211 Vilnius, Lietuva

+370 (5) 2199472 (tel./faks.) info@gremar.lt

2020 m. © Advokatų profesinė bendrija Markevičius, Lukoševičius ir partneriai. Be sutikimo kopijuoti ir platinti tinklapio informaciją draudžiama

Į viršų Į titulinį puslapį